Vienas iš svarbiausių skirtumų, palyginti su ankstesnėmis kartomis, yra amžius, kuriuo Z kartos atstovai pradeda galvoti apie pinigus. Remiantis 2025 m. kovo mėn. Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) ataskaita „2024 m. pasaulinė investuotojų perspektyva“, maždaug trečdalis jaunų žmonių pradeda investuoti dar studijuodami universitete arba ankstyvoje suaugusiojo amžiaus stadijoje. Tai yra maždaug dvigubai daugiau nei tų pačių gyvenimo etapų „tūkstantmečių“ kartos atstovų. Dar įdomiau tai, kad daugiau nei pusė apklaustų Z kartos atstovų pradėjo domėtis investavimu dar prieš įsiliedami į darbo rinką. Palyginimui, „baby boomer“ kartos atveju šis rodiklis siekė tik apie penktadalį. O priežastis? Jauni žmonės auga aplinkoje, kurią charakterizuoja didelės pragyvenimo išlaidos, brangus būstas, neapibrėžtumas darbo rinkoje ir silpnesnis įsitikinimas, kad valstybė ar tradicinė pensijų sistema kada nors pasirūpins jų finansine ateitimi. Todėl investavimas kai kuriems Z kartos atstovams nustoja būti tik būdu sukaupti turtą ir visų pirma tampa priemone, padedančia užtikrinti tam tikrą finansinį saugumą.
Pasitikėjimas persikelia nuo institucijų prie technologijų
Jauni žmonės labiau domisi investavimu nei ankstesnės kartos, tačiau tuo pačiu metu mažiau pasitiki sistema, kuri jiems siūlo šią galimybę. Dėl to pasitikėjimas persikelia į technologijų pusę. Z kartos atstovai kur kas dažniau naudoja investavimo programėles, skaitmenines platformas, socialinius tinklus, „finfluencerius“ ir dirbtinio intelekto pagrįstas priemones. Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) duomenimis, daugiau nei 40 procentų jaunų investuotojų netgi yra pasirengę patikėti savo investicijų valdymą dirbtiniam intelektui. Tarp „baby boomers“ kartos atstovų ši dalis sudaro tik 14 procentų. Todėl jaunesniajai kartai technologijos nėra vien tik įrankis. Jos tampa pačios finansų sistemos, kuria jie pasitiki, dalimi.
Kriptovaliutos vietoj tradicinio investicijų portfelio?
Šis pokytis aiškiai atsispindi pačių investicijų sudėtyje. „Z“ karta yra žymiai labiau linkusi investuoti į sudėtingesnius ir rizikingesnius turtus, įskaitant kriptovaliutas ir įvairias alternatyvias investicijas. Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) duomenimis, net 71 proc. „Z“ kartos investuotojų turi kriptovaliutų, sudarančių daugiau nei trečdalį jų investicijų portfelio. Palyginti su vyresnėmis kartomis, kurios labiau pasikliauja tradiciniais diversifikavimo ir rizikos mažinimo įrankiais, tai rodo žymiai kitokį požiūrį. Noras pačiam valdyti savo finansus gali suteikti didesnę finansinę nepriklausomybę, tačiau, kita vertus – ypač tarp nepatyrusių investuotojų – tai taip pat gali reikšti rizikos nuvertinimą. Kuo lengviau investuoti naudojantis išmaniuoju telefonu, tuo lengviau pasinerti į investicinius produktus, kurių jauni investuotojai gali iki galo nesuprasti. Nors tiesa, kad geriausiai mokomės iš savo klaidų, kai kurios klaidos gali būti tikrai labai brangios, o investicijų srityje tai galioja dvigubai.
Saugaus finansų laikymo svarba keičiasi
Įdomu, ar tas pats elgesio pokytis palaipsniui galėtų išplisti ir į banko indėlių sritį. Europiečiai, skirtingai nei amerikiečiai, vis dar didelę dalį savo finansinio turto laiko grynaisiais pinigais ir banko sąskaitose, tačiau didėjanti infliacija palaipsniui mažina jų perkamosios galios vertę. Todėl vis daugiau santaupų nukreipiama į fondus, akcijas ir kitas investicijas. Kai kuriems taupytojams bankas todėl nustoja būti savaime suprantamu atsakymu į klausimą, kur pinigai yra saugiausi, nes jie taip pat nori, kad jų pinigai išlaikytų savo vertę. Būtent čia Z kartos elgesys galėtų būti platesnių pokyčių, kurie palaipsniui paveiks ir vyresnių kartų finansų tvarkymą, pranašas.
Elgesio pokyčiai gali būti didesni nei pati Z karta
Svarbiausias naujosios tendencijos aspektas gali būti ne tai, kiek jaunų žmonių šiuo metu turi kriptovaliutų. Svarbiau yra tai, kad keičiasi pats santykis su pinigais. Z kartos atstovai nori greitos prieigos, paprastumo, individualizavimo ir galimybės patys priimti sprendimus dėl savo pinigų. Tradicinis finansų patarėjas nebėra savaime suprantamas pirmasis pasirinkimas. Todėl bankai ir kitos finansų įstaigos susiduria su kartų iššūkiu. Nepakanka pasiūlyti sąskaitą ar investicinį produktą. Jos turi įrodyti, kodėl jaunas žmogus turėtų patikėti savo pinigus būtent joms. Būtent todėl šiandieniniai jaunųjų investuotojų elgesio pokyčiai gali būti daug didesnės transformacijos pradžia. Jei pasitikėjimas tradicinėmis institucijomis toliau silpnės, o investavimas naudojant technologijas taps lengvesnis, riba tarp „taupymo“ ir „investavimo“ artimiausiais metais gali smarkiai pasislinkti. Ir galiausiai visos kartos galėtų pasinaudoti šiuo pokyčiu...
